Telefonas

+370 389 69069

El.paštas

info@ingire.lt

Darbo laikas

8:00 - 17:00

 

 

Naudotos padangos.

Tai atliekos, kurioms pasibaigus eksploatacijos laikui, papildo atliekų srautą ir kurios natūralioje gamtinėje aplinkoje praktiškai nėra.

Ekologiniu požiūriu saugus padangų ir kitų gumos atliekų utilizavimas yra sudėtinga techninė problema, nes gumos gaminiai nevienalyčiai cheminiu ir struktūriniu požiūriais.

Netinkamos naudoti padangos ir toliau gali būti tradicinis antrinių žaliavų šaltinis įvairioms pramonės šakoms. Nors padangos nepriskiriamos nepavojingoms atliekoms , jas sunku laidoti, jų nesukrausi kompaktiškai, be to, sudaro palankios sąlygos tarp jų veistis uodams ir graužikams. Ypač didelę grėsmę aplinkai ir žmonių sveikata kelia savaiminiai ar tyčiniai dideliu padangų sankaupų gaisrai.

Asmenys įvežantys į Lietuvą padangas privalo laikytis teisės aktų nustatytų reikalavimų. Daugiau informacijos apie gamintojų ir importuotojų pareigas pateikta Aplinkos apsaugos agentūros tinklapyje http://atliekos.gamta.lt

Padangų atliekų tvarkymas.

Nusidėvėjusias padangas galima nemokamai atiduoti:

- padangų platinimo vietose tuomet, kai jos skirtos tam pačiam transporto priemonės tipui ir jų yra tiek, kiek perkama naujų;
- transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančiai įmonei ar savivaldybės įrengtą didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelei.


Panaudota alyva

Alyvos atliekos tai mineralinė, pusiau sintetinė ar sintetinė tepimo arba pramoninė alyva, nebetinkama naudoti pagal pirminę paskirtį, pavyzdžiui, naudota vidaus degimo variklių ir pavarų dėžių alyva, tepimo alyva, turbinų, hidraulinė alyva.

Panaudota alyva yra užteršta įvairiais metalais: magniu variu, cinku bei kitais sunkiaisiais metalais. Alyvų atliekose aptinkami chlorinti tirpikliai, PCB (polichlorinti bifenilai yra sintetiniai chlorinti angliavandeniai, turintys savybę kauptis biologiniuose organizmuose bei pasižymintys ilgalaikiu neigiamu poveikiu organizmams). Patekę į aplinką sunkieji metalai bei toksinės medžiagos didina kancerogeninį poveikį, kuris gali sukelti vėžinius susirgimus.

Alyvos atliekas galima priduoti:

- gyventojai ir įmonės panaudotą alyvą gali perduoti atliekų tvarkytojui, turinčiam teisę tvarkyti tokias atliekas;
- gyventojai panaudotą alyvą gali palikti transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančiose įmonėse, jeigu asmuo tvarkydamas savo transporto priemonę naudojasi šių įmonių paslaugomis. Atsakingai atliekas tvarkančių autoservisų žemėlapį galite rasti čia: www.esuatsakingas.lt


Panaudoti kuro, tepalo ir oro filtrai

Panaudoti automobilių kuro, tepalų ir oro filtrai – itin pavojingos aplinkai atliekos. Netinkamai tvarkomos jos gali kelti pavojų tiek aplinkai, tiek žmonių sveikatai.

Panaudotų filtrų keliamas pavojus aplinkai ir žmonių sveikatai

Automobilių kuro ir tepalų filtrus sudaro metalas, alyva bei filtruojantis elementas

- Alyva turi kone trečdalį Mendelejevo lentelės elementų: vario, cinko, sunkiųjų  metalų, chlorintų tirpiklių. Sunkieji metalai gali pažeisti nervų sistemą, inkstus, sukelti vėžinius susirgimus. Jie po truputį kaupiasi organizme, tad po kiekvieno kontakto su panaudota alyva, jų vis padaugėja. Todėl ir  sveikatos problemos išryškėja tik po kurio laiko. Patekusi į aplinką panaudota alyva gali sukelti daug aplinkosauginių problemų. Vienas litras alyvos  gali užteršti milijoną litrų vandens ir padengti plėvele apie 1 hektarą vandens paviršiaus! Alyvai susimaišius su vandeniu susidaro emulsija, kuri lengvai pažeidžia vandens gyvūnų kvėpavimo organus, patekusi į gruntą gali sutrikdyti augalų ir dirvožemio organizmų aprūpinimą deguonimi.
- Didžiausia kenksmingų medžiagų koncentracija išleidžiama į aplinką ne metalams yrant, o būtent per metalo gamybos procesus. Metalą galima perdirbti neribotai –jo pagrindinės savybės nekinta, o perdirbant sunaudojama daug mažiau energijos negu gaminant iš rūdos. Perdirbant sunaudojama mažiau pirminių žaliavų, dėl to mažėja metalo kasybos ir rūdos transportavimo daromas poveikis aplinkai.

Kuro, tepalų ir oro filtrų tvarkymo galimybės

- Susidariusias, sukauptas atliekas gyventojai gali perduoti atliekų tvarkytojui turinčiam teisę tokias atliekas tvarkyti. 
- Atliekas  galima palikti transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančioms įmonėms, jeigu asmuo naudojasi šių įmonių  paslaugomis, tvarkydamas savo transporto priemonę.
- Naudotų filtrų atliekas galima atiduoti ir į savivaldybėms priklausančias stambiagabaričių atliekų aikšteles.

Perdirbant kuro ir tepalų filtrus, išgaunamas metalas ir alyva, o iš oro filtrų – plastmasė ir filtruojanti medžiaga. Alyva yra regeneruojama arba sudeginama. Perdirbtą alyvą galima naudoti ta pačia paskirtimi arba visiškai kitiems poreikiams: galima gaminti aukštos kokybės bazines alyvas; ji gali būti iš naujo rafinuota ir pardavinėjama kaip variklinė alyva.

Perdirbant panaudotą alyvą tausojama vertinga energija: pakartotinis panaudotos alyvos rafinavimas reikalauja tik trečdalio energijos, kuri būtų sunaudojama žaliavinę naftą paverčiant alyva. O visos kitos iš automobilio dalių išgautos medžiagos – metalas, plastmasė – naudojamos pakartotinai, gaminant kitą produkciją. Gaminant metalą sunaudojama daug energijos ir išskiriami didžiuliai šiltnamio dujų kiekiai, kurie yra tiesioginiai klimato kaitos ir pasaulinio atšilimo kaltininkai. Todėl perdirbant naudotų filtrų metalą tausojami ne tik gamtiniai ištekliai, mažiau teršiama nei gaminant metalą iš pirminių žaliavų, bet ir taupoma energija.


Panaudoti akumuliatoriai

Netinkami naudoti transporto priemonių akumuliatoriai viena dažniausiai pasitaikančių pavojingųjų atliekų. Švino rūgštiniai akumuliatoriai – tai atlieka, turinti daug pavojingų cheminių medžiagų. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus, švino turintys akumuliatoriai ir baterijos turi būti surenkami ir perdirbami taip, kad būtų galima pakartotinai panaudoti didžiąją dalį medžiagų, sudarančių šias atliekas – šviną, plastiką, sieros rūgštį, stibį ir kita.

Akumuliatorių atliekų keliamas pavojus aplinkai ir žmonių sveikatai

Kai akumuliatoriai yra tvarkomi netinkamai, jie irdami ar pažeidus jų korpusą, į aplinką išskiria daug pavojingų cheminių medžiagų: sunkiųjų metalų ir elektrolito. Akumuliatoriuose esantis švinas laikomas pirmos pavojingumo klasės elementu. Jis gali patekti į organizmą garų pavidalu, per kvėpavimo takus kaip dulkės bei per virškinimo traktą. Švinas, kaip ir visi sunkieji metalai, patekęs į organizmą ūmaus apsinuodijimo nesukelia. Šis metalas kaupiasi organizme ir laikui bėgant gali būti nervų sistemos sutrikimų, nemigos, galvos skausmo, padidėjusio nervingumo priežastimi. Sveikatai pavojinga ir sieros rūgštis, naudojama gaminant akumuliatorius. Sieros rūgštis garuoja ir patenka į žmogaus organizmą per kvėpavimo takus. Tai gali sukelti akių uždegimą, kvėpavimo takų susirgimus (pvz., bronchitą), balso stygų, trachėjos uždegimus, paskatinti nykti kvėpavimo takų gleivinę, nosies pertvarą, pakenkti dantims. Sieros rūgštį išpylus tiesiog ant žemės – toje vietoje bus iš- deginta visa augmenija. Toliau skverbdamasi per dirvožemį sieros rūgštis gali patekti į gruntinius vandenis, užnuodyti maistui auginamus augalus ir per juos patekti į žmonių ir gyvūnų organizmus.

Akumuliatorių atliekas draudžiama. Šalinti kartu su komunalinėmis atliekomis. Pavojingųjų atliekų šalinimas kartu su nerūšiuotomis komunalinėmis atliekomis yra uždraustas ir reglamentuojamas teisės aktų. Gyventojai, padarę žalą aplinkai, gali būti nubausti nuo 200 iki 400 eurų baudas. Šis simbolis, kuriuo paženklintos baterijos ir akumuliatoriai reiškia, kad baterijų ir akumuliatorių atliekas reikia rinkti atskirai, nešalinti jų kartu su nerūšiuotomis komunalinėmis atliekomis.

Savavališkai ardyti. Nerimą kelia tai, kad kai kurie gyventojai greičiausiai vis dar galvoja, jog panaudoti akumuliatoriai yra vertingi vien dėl juose esančių metalų, o visas kitas dalis tiesiog galima išmesti bet kur. Priduoti akumuliatorių reikia neardytą, kad pavojingos medžiagos nepasklistų po aplinką. Maišyti su kitomis atliekomis. Švino akumuliatorių atliekos turi būti surenkamos atskirai, tam skirtuose specialiuose konteineriuose, statinėse, dėžutėse ar kitokiose talpyklose, kurios yra paženklintos akumuliatorių surinkimo ženklu.

Akumuliatorių atliekų tvarkymo galimybės.

Išeikvotus, netinkamus naudoti akumuliatorius galima atiduoti tokią teisę turintiems atliekų tvarkytojams. Atliekų tvarkymo įmonė UAB „Žalvaris“ yra registruotas akumuliatorių ir kitų pavojingųjų bei nepavojingųjų atliekų tvarkytojas. Dėl atliekų tvarkymo galite kreiptis nemokamu telefonu 8 (800) 00653 ar atvykti į artimiausią įmonės skyrių (kontaktai www.zalvaris.lt)  Akumuliatorius galima nemokamai priduoti į savivaldybių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Detalų sąrašą galite rasti čia: www.am.lt  

Akumuliatorius taip pat galima palikti transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančiose įmonėse, jeigu asmuo naudojasi šių įmonių paslaugomis, tvarkydamas savo transporto priemonę. Atsakingai atliekas tvarkančių servisų žemėlapį galite rasti www.esuatsakingas.lt.

Akumuliatorių atliekų perdirbimas ir panaudojimas

Tinkamas akumuliatorių atliekų surinkimas, rūšiavimas ir perdirbimas saugo aplinką ir tausoja gamtinius išteklius. Didžioji dalis akumuliatoriaus sudedamųjų dalių gali būti perdirbamos ir grįžti į rinką kaip nauji produktai. Perdirbant akumuliatoriai išardomi, atskiriamos švino plokštės, plastikiniai korpusai, elektrolitas. Iš švino ir plastikinių korpusų gaminami nauji akumuliatoriai, o elektrolitas gali būti naudojamas trąšoms gaminti.


Panaudoti automobilių amortizatoriai

Panaudotų amortizatorių tarnavimo laikui ir stabilumui turi įtakos nepalankios eismo sąlygos, purvas, korozija, druskos ir vanduo. Dažniausios amortizatorių keitimo priežastys - susidėvėję amortizatorių koto riebokšliai arba mechaninis pažeidimas dėl prastų eismo sąlygų. Išbėgus tepalui ar dujoms, amortizatoriaus kapsulė praranda sandarumą ir nebeatlieka savo funkcijų.

Panaudotų amortizatorių keliamas pavojus aplinkai ir žmonių sveikatai

Amortizatoriaus sudedamosios dalys: metalas, alyva, guma. Panaudoti amortizatoriai yra pavojinga atlieka dėl juose esančios alyvos. Alyvoje gausu sunkiųjų metalų ir kitokių kenksmingų aplinkai cheminių junginių. Išmetus automobilines detales į aplinką, užteršiamas dirvožemis, o alyva gali patekti į gruntinius vandenis. Litras alyvos dešimtmečiams užteršia pusę hektaro dirvožemio. Tiek alyvos, tiek metalo gamyboje naudojama energija, kuri išskiria didžiulius šiltnamio dujų kiekius, kurie yra tiesioginiai klimato kaitos ir pasaulinio atšilimo kaltininkai. Perdirbimo metu sunaudojama daug mažiau energijos nei jos reikėtų naujiems produktams pagaminti.

Amortizatorių tvarkymo galimybės

Susidariusius amortizatorius gyventojai gali perduoti atliekų tvarkytojui turinčiam teisę tvarkyti tokias atliekas. UAB „Žalvaris“ yra registruota amortizatorių bei kitų pavojingųjų ir nepavojingųjų atliekų tvarkytojas. Dėl atliekų tvarkymo galite kreiptis ar atvykti į artimiausią įmonės skyrių (kontaktai www.zalvaris.lt) arba susisiekti nemokamu telefonu 8 (800) 00653.

Palikti transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančioms įmonėms, jeigu asmuo naudojasi šių įmonių paslaugomis, tvarkydamas savo transporto priemonę. Atsakingai atliekas tvarkančių servisų žemėlapį galite rasti www.esuatsakingas.lt.

Panaudotų amortizatorių atliekas galima atiduoti ir į savivaldybėms priklausančias didelių gabaritų atliekų aikšteles. Detalesnį sąrašą galite rasti čia: www.am.lt  

Panaudotų amortizatorių perdirbimas

Perdirbant amortizatorius, gaunamas metalas, alyva bei guma. Gautą alyvą galima regeneruoti ir gaminti aukštos kokybės bazinę alyvą arba perdirbti ne į tokį kenksmingą aplinkai krosnių kurą. Perdirbant panaudotą alyvą yra tausojama energija. Pakartotinis panaudotos alyvos rafinavimas reikalauja tik trečdalio energijos, kuri būtų sunaudojama žaliavinę naftą paverčiant alyva. Energijos taupymas svarbus ir perdirbant amortizatoriuose esantį metalą. Gaminant metalą sunaudojama daug energijos ir išskiriami didžiuliai šiltnamio dujų kiekiai, kurie yra tiesioginiai klimato kaitos ir pasaulinio atšilimo kaltininkai. Todėl perdirbant metalą yra tausojami ne tik gamtiniai ištekliai, bet ir mažiau teršiama gamta bei taupoma energija.